Prof. Algis Krupavičius
Kauno technologijos universiteto
Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius
Sąvoka „biurokratija” yra sudurtinis prancūzų kalbos žodžio „bureau”, kuris atsiradęs 18- jame amžiuje reiškė ne tik rašomąjį stalą prie kurio dirba pareigūnas (valdininkas), bet ir apibendrintai pareigūnų darbo vietą, ir graikų kalbos žodžių „kratia” ar „kratos” reiškiančio „valdžia” ar „valdymas”, junginys. Taigi pažodziui, biurokratija yra „pareigūnų valdžia” arba „pareigūnų valdymas”.
15 - 18 amžiais Prancūzija palaipsniui tapo absoliutine centralizuota monarchija, kur ypatingai suklesti biurokratija kaip pagrindinis monarcho valdžios išplėtimo ir valstybės centralizacijos įrankis. Žinomas 18-ojo amžiaus prancūzų ekonomistas Jean Claude Marie Vincent de Gournay yra rašęs, kad Prancūzija serga liga, kuri ją niokoja ir siaubia, o šios ligos vardas yra biuromanija. Jean Claude Marie Vincent de Gournay biurokratiją yra pavadinęs ir ketvirtąja valdžia, sekdamas Charles de Montesquieu idėjomis apie valdžių padalijimą į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. 1765 metais baronas von Grimm, rašytojas ir artimas J.J. Rousseau bičiulis sakė, kad nors biurokratija yra sukurta įgyvendinti įstatymus ir viešąjį interesą, bet faktiškai jos galia yra tokia, kad viešasis interesas tarnauja biurokratijai, o ne atvirkščiai.
Istoriškai biurokratija atsirado ne Prancūzijoje ar kitoje Vakarų Europos šalyje, o jos ištakos yra net 30-jame amžiuje prieš mūsų erą Šumero civilizacijoje, kur atsirado raštininkų luomas. Raštininkų pareiga buvo rašyti knygas, oficialius valdovų dokumentus ir metraščius. Vienas seniausių žinomų literatūros kūrinių - Gilgamešo epas- užrašytas ant vienuolikos molinių lentelių yra senųjų raštininkų palikimas šiuolaikinėms civilizacijoms. Senovės Egipte raštininkai buvo itin garbinga profesija ir iš tų laikų yra išlikę ne tik dievų ar valdovų, bet ir raštininkų rašančių papiruse skulptūros. Iš šios senosios profesijos yra kildinami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir finansininkai, teisininkai ir net žurnalistai. Daugiau…
LŽ provokacija akivaizdžiai parodė, kad prašymų nagrinėjimas kai kuriose Vyriausybei pavaldžiose institucijose gali užsitęsti iki begalybės.
Interesantu pasivadinęs LŽ žurnalistas atliko eksperimentą: išsiuntė arba atnešė prašymus į dešimtį iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų institucijų. Bandyta patikrinti, ar užteks, kaip valdžios teigiama, vieno kontakto su tarnautojais, ar pareiškėjas bus priverstas varstyti valdininkų kabinetų duris.
Paaiškėjo, kad į institucijas per jų priėmimo skyrius pateikus raštišką dokumentą, reikalai užsitęsia ne vieną dieną, o greičiausiai “vienas langelis” veikia prašymą išsiuntus internetu. Tačiau net internetas negarantuoja, kad sulauksite valdininkų atsakymo.
Čia pat ir gyvai
Didžiausią apsukrumą aptarnaudama interesantus per “vieną langelį” pademonstravo Ūkio ministerija. Atnešus prašymą su klausimu, ar verslo projektą Europos Sąjungos paramai gauti gali padėti rengti valstybės institucija, priėmimo skyriuje budėjusi Dokumentų valdymo skyriaus vedėja Rūta Abramaitienė nesutriko ir pasiūlė nedelsiant susitikti su konkrečios informacijos galinčia suteikti tarnautoja. Struktūrinių fondų valdymo skyriaus specialistė, nusileidusi iš kito aukšto, buvo rimtai nusiteikusi padėti. Ūkio ministerijoje “atradome” ir specialiai lankytojams nuolat įjungtą kompiuterį, pristatantį “vieno langelio” principą bei suteikiantį kitos naudingos informacijos. Priėmimo skyriaus vedėja Rūta Kožemiakienė vėliau LŽ gyrėsi, jog šioje ministerijoje “vienas langelis” buvo įdiegtas anksčiau nei visose kitose. Daugiau…
Nuo spalio 1-osios valstybės institucijose didžiausias leistinas pareigybių skaičius sumažintas maždaug 3,6 tūkstančio. Dabar valstybės piliečiams tarnaus ne daugiau kaip 62,5 tūkst. valdininkų, o pridėjus savivaldybės institucijas - apie 82 tūkst. Nors skaičius atrodo didžiulis, lygiai prieš metus biurokratija (be savivaldybių) buvo net 5,5 tūkst. gausesnė.
Kiekviena ministerija optimizuoja savo veiklą skirtingais tempais ir mastais. Štai Teisingumo ministerija jau per pirmąjį pusmetį atsisakė 23 darbuotojų ir panaikino vieną laisvą pareigybę, taip sutaupydama 467,3 tūkst. Lt biudžeto asignavimų. Dauguma kitų ministerijų laukė spalio, todėl jokio ekonominio efekto šiemet nepajus, nes atleistiesiems reikia išmokėti išeitines išmokas, kai kuriems - dar ir kompensacijas už neišnaudotas atostogas.
Didžiausia revoliucija - Ūkio ministerijoje, pradėjusioje dirbti pagal modernią projektų valdymo sistemą. Nuo spalio 1 d. ministerijoje sumažėjo 90 darbuotojų - iki 151. Metinis darbo užmokesčio fondas, palyginti šių ir ateinančių metų darbo užmokesčio fondą, turėtų sumažėti 995,8 tūkst. Lt. Beje, Ūkio ministerija reorganizaciją atliko konsultuodamasi su vadybos ekspertais. Jų paslaugos kainavo 68,6 tūkst. Lt. Nuo Ūkio ministerijos atskilusi Energetikos ministerija šiandien turi 72 etatus - tiek, kiek jų gavo iš Ūkio ministerijos.
Sveikatos apsaugos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose sumažėjo 273 etatai, nemaža dalis - dėl restruktūrizacijos panaikinant ministerijai pavaldžias biudžetines įstaigas. Daugiau…
Komentarai (0)
Prašome palaukti ...; ?>/images/s.gif)
apklausų archyvas
Visos teisės saugomos