Valdžia 2.0 - Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius eGovernment Awards 2008 laimėtojai  

E. valdžia Lietuvoje arba kur valstybė išleido daugiau nei 126 milijonus litų?

Vas 09

Rasa Petruškevičiūtė

 Prašome palaukti ...

 

Naršant po interneto platybes pakliuvo labai įdomus straipsnis apie e-valdžią, kuris skelbia jog ji yra įrankis, tarnaujantis žmogui. Tada pasidomėjau kokie gi mūsų valdžios tikslai ir siekiai ir kaip jie tarnauja žmogui..

Na ir paaiškėjo, jog dar Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plane 2006-2008 metams buvo siekiama, kad viešasis administravimas kiekvienoje ES šalyje nebūtų skirtingas, o viešosios paslaugos būtų teikiamos vienodai. Taigi Lietuvos E-valdžia puslapyje tik formaliai sukeltas viešai tekiamų paslaugų sąrašas, kuriomis beje gali pasinaudoti tik Lietuvos bankų klientai, o besinaudojantys pavyzdžiui Anglijos, Airijos ar Šveicarijos banko paslaugomis jau neturi galimybės jomis pasinaudoti.

Paskutinės naujienos šiame puslapyje yra praeitų metų spalio mėnesio, ir skirtos informuoti kokių bankų klientai jomis gali naudotis. Apie pačias paslaugas ir apie tai, kokia institucija, kokias paslaugas teikia ir kokie yra paslaugų įkainiai nėra informacijos. Dar nustebino ir kitas dalykas.  Apklausos buvo vykdomos dar 2004 metais ir tik dvi, su klausimais “koks jūsų amžius?” ir “ar padeda portalas rasti informaciją?”. Tiesa dar yra diskusijos, kurios „gausios“ net 4 komentarais, vyko dar 2006-2007 metais ir komentarų turinys „ar portalas jau miręs?“.

Palyginimui nukeliavau į Anglijos e-valdžios puslapį, kuriame pagal konkrečias sritis išdėliotos paslaugos ir paaiškinimai, kaip jomis pasinaudoti, taip pat galima gauti konsultaciją internete rūpimais klausimais, yra nuorodos į teisės aktus, reglamentuojančius atskiras sritis, bei patarimai anglams gyvenantiems užsienyje. Kitaip tariant, lyg ir tai, kas galėtų pagelbėti man, norinčiai susimokėti mokesčius arba gauti pašalpą, ar pasinaudoti kokia nors viešąja paslauga. Tačiau plačiau buvusiame įraše jau kalbėjome apie Anglijos e.valdžios projektus.

Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plane daug dėmesio skiriama nurodytų viešųjų paslaugų teikimo tobulinimui, t.y palaipsniui į elektroninę erdvę kuo aukštesniu brandos lygiu bus siekiama perkelti tokias svarbias gyventojams ir verslo subjektams paslaugas, kaip viešuosius pirkimus, įvairių liudijimų (gimimo, mirties, santuokos ir ištuokos) bei kitų dokumentų išdavimą, gyvenamosios vietos deklaravimą, konkursų į valstybės tarnybą organizavimą, taip pat įvairias kitas viešąsias paslaugas, susijusias su švietimu, sveikatos apsauga bei kitas.  Tam skirta informacinės visuomenės plėtros projektams daugiau nei 217 milijonų litų iki 2008 pabaigos. Iš jų elektroninės valdžios ir elektroninių paslaugų projektams  skirta daugiau nei 126 milijonų litų,  per 84 milijonų litų elektroninės infrastruktūros projektams ir 7 milijonai paramai projektams parengti.

Žiūrint į rezultatą – e. valdžios puslapį, niekaip nesuprantu, kur buvo išleistos milžiniškos sumos. Pabandau jungtis prie banko ir galų gale pasinaudoti tomis auksinėmis viešomis paslaugomis, ir matau jų tik tris: 1 elektroninį deklaravimą, kuriuo beje jau kokius tris metus sėkmingai naudojuosi, turiu pagirti VMI už inovatyvumą ir gana kokybišką paslaugą, 2 VĮ Registrų centro teikiamą pasalugą, 3 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paslaugą.

Galiausiai norėčiau pacituoti baigiamąją ataskaitą 2008 metų “Elektroninės valdžios Lietuvoje strateginės sąveikumo gairės”:

„E. valdžios įgyvendinimas yra dėlionė, kuri susideda iš atskirų projektų, kurie yra nuolat kuriami ir įgyvendinami. Kiekvienas projektas negali būti vykdomas ir tobulinamas vienodai, nes tai reikalauja didelių finansinių išteklių. Projektai kuriami kiekvienos viešosios administracijos institucijos iniciatyva, iš vidinių išteklių. Atsakomybė už projekto įgyvendinimą tenka institucijos vadovui. Kiekvieno projekto tikslas – panaudoti informacines ir ryšių technologines priemones ir sukurti daug efektyvesnę elektroninę viešąją paslaugą.“

Valdžios atstovai net išleidę neįtikėtinai didelius pinigus gali parašyti šiokią tokią ataskaitą ir toliau tikėtis, kad viskas įvyks savaime. O jeigu privačioje įmonėje mes išleistumėm tokius pinigus, ar vadovas klausytų mūsų pasiaiškinimų matydamas tik tokį rezultatą?! Įdomu, ką galvoja valstybės vadovas apie E-valdžią.

 

Kategorijos: E. paslaugos, E. Valdžia, Finansavimas