Viešas e. valdžios projektų skatinimas
Kas išmokė mus naudotis e. valdžios paslaugomis
Prašome palaukti ...Lietuvoje kalbama apie e. valdžios strategijas daugiau nei matoma konkrečių veiksmų. Tai turbūt dabartinio laikmečio problema – daugiau kalbame, diskutuojame, kritikuojame ir tyčiojamės iš kitaip manačių ar prieš srovę “plaukiančių” specialistų politikos, ekonomikos, mokslo srityse. Nieko, pergyvenom karus, okupacijas, pergyvensime ir neveiksnumo nuotaikas.
Galvodamas apie e. valdžią ir naudojimąsi jau esamomis paslaugomis (įvairių pažymų užsakymai ir APMOKĖJIMAI, komunalinių paslaugų APMOKĖJIMAI, įvairių pažymų ir dokumentų parengimo statusų patikrinimai ir t.t.) užduodu tokius klausimus: kas labiausiai skatina lietuvius naudotis e. valdžios teikiamais privalumais? Kodėl mes naudojamės gana nepatogiomis (mano asmenine nuomone) paslaugų užsakymo sąsajomis? Kodėl mes iš viso ryžomės tokiai „beveik aferai“ kaip paslaugos internetu?
Dėl mūsų įpročių keitimo „kalti“, o kartais susidaro įspūdis, kad ir atsakingi, yra komerciniai bankai teikiantys elektroninės bankininkystės paslaugas.
Po 2000-jų dar būdamas studentas pradėjau naudotis el. bankininkyste, ir iki šiol naudojuosi sėkmingai. Perku lietuviškose internetinėse parduotuvėse, spausdinu nuotraukas, perku bilietus į renginius ir koncertus ir apmoku per internetą. Kartais labai nustembu, kai kokiam nors virtualiam knygyne pirkdamas knygą grynus pinigus turiu palikti samdytam kurjeriui. Jei kas paprašytų komunalinių mokesčių knygelės, tektų išversti pusę buto jos ieškant, ir dar nėra garantijų, kad ją rasiu, kadangi komunalinius mokesčius apmoku per elektroninės bankininkystės sistemas. Iš proto išeičiau jei staiga neliktų internetinių bankų ir reikėtų stovėti eilėse pietų metu norint atlikti pačius paprasčiausius apmokėjimus. Turiu įžūlumo spėlioti, kad panašią patirtį turi mažiausiai pusė milijono lietuvių – jaunų, dirbančių, aktyviai dalyvaujančių socialinėje veikloje, lengvai bendraujančių su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis telefonu, Skype ar el. paštu, suprantančių investicijų svarbą savo ir šeimos ateičiai – finansinis elitas, kuriuo remiasi visos valstybės finansinė sistema. Kažkur skaičiau kad 2 milijonai Lietuvių turi elektroninės bankininkystės sistemas, taigi, potencialas labai didelis.
Dėl nuolat užstrigusios elektroninio parašo sistemos, kuri turėtų užtikrinti žmogaus tapatybę virtualiojoje erdvėje, e. valdžios paslaugos neturėjo didelių perspektyvų. E. parašą pakeitė bankininkystės sistemos, todėl dabar norėdami naudotis dauguma elektroninių paslaugų dažnai matome tokį vaizdelį:
Beje, tarp beveik visų bankų bankininkystės sistemų matome ir el. parašo tiekėjus, tik jie kur kas mažiau žinomi negu el. bankininkystės prekiniai ženklai kur aiškiai pirmauja Hanza.net (dabar Swedbank) ir VB Ebankas. Šiuo metu e. parašą diegia Bitė ir Skaitmeninio Sertifikavimo Centras (SSC).
Naudojimasis elektroninėmis paslaugomis tampa paprastesnis, nes vartotoją paslaugos sistema atpažįsta pagal jo el. bankininkystės prisijungimo duomenis. Tokiu būdu visi turintys prisijungimą prie banko sistemos (reiškia visi banko klientai) gali naudotis kai kuriomis viešosiomis paslaugomis ir, aišku, apmokėti už kai kurias paslaugas naudojantis ta pačia bankininkystės sistema. Toks būdas paprastesnis vartotojui, kuris labiau pasitiki savo bankininkystės sistema negu vis dar nauju el. parašu.
Akivaizdu, kad bankai tobulindami savo technologijas, investuodami milžiniškus pinigus į sistemų saugumą, o tuo pačiu ir patikimumą, kurdami ir palaikydami el. bankininkystės sistemų prekinius ženklus, tyčia ar netyčia pripratino mus naudotis įvairiausiomis internetu teikiamomis paslaugomis. Dabar kyla klausimas kodėl mes mokame komunalines paslaugas virtualia knygele, bet nesinaudojame valdžios teikiamomis paslaugomis (į jas taip pat nemažai investuota, bet jau ne komerciniu būdu uždirbtų banko, bet mokesčių mokėtojų pinigų)? Atsakymas labia paprastas – trūksta reklamos ir informavimo. Pati populiariausia viešoji paslauga yra gyventojų pajamų deklaravimas internetu, tačiau prisiminkime kiek kartų pavasarį per televiziją, radiją, internete ar spaudoje matėte reklamas… Turbūt pampersus ar higieninius paketus reklamavo mažiau nei elektroninį deklaravimą.
Jeigu visos kitos viešosios paslaugos sulauktų tiek dėmesio ir ekspertų įvairiapusiško aiškinimo, tikriausiai požiūris į jas ir naudojimasis būtų visai kitoks.
Receptas gerai e. valdžiai aiškus – daugiau informacijos apie viešąsias paslaugas per VISUS įmanomus kanalus, priešingu atveju sužinosime apie jas tik atstovėję eilę ir sugaišę pusę dienos laukdami kokio dokumentėlio vienoje iš mūsų ir taip biurokratiškų įstaigų.
Prašome palaukti ...; ?>/images/s.gif)
apklausų archyvas
Visos teisės saugomos