Rinkimai 2.0: kandidatai į Europos Parlamentą internete Nemokamas seminaras „Efektyvus valdymas ir E.paslaugų kokybės tobulinimas viešajame sektoriuje“  

Pokalbis su Mykolo Romerio Universiteto Elektroninio verslo katedros vedėju Prof. Dr. Rimantu Petrausku

Geg 12

RedTape.lt

5.00

 Prašome palaukti ...

 

Neseniai Lietuvos mokslo ir studijų fondas patvirtino projekto “E.Valdžia piliečiams: plėtros gairių Lietuvai nustatymas naudojant ateities įžvalgų metodologiją (MSF)” trečiąjį etapą. Nusprendėme pakalbinti vieną iš projekto bendraautorių Mykolo Romerio universiteto E. verslo katedros vedėją prof. Dr. Rimantą Petrauską apie patį projektą ir kai kurias Lietuvos e. valdžios aktualijas.

RedTape: M. Romerio universitetas su parnetriais jau du metus vykdo projektą “E.Valdžia piliečiams: plėtros gairių Lietuvai nustatymas naudojant ateities įžvalgų metodologiją (MSF)” („E. valdžia piliečiams”). Koks jūsų vaidmuo šiame projekte?

R. Petrauskas: Atliekame elektroninės valdžios (e. valdžios) plėtros Lietuvoje tyrimą, kuriame esu vienas iš projekto dalyvių, taipogi šiuo metu vadovauju M. Romerio universiteto Elektroninio verlso katedrai, kuruoju e. valdžios administravimo magistrantūros studijas. Kartu su kolegomis projekto 2008 m. etape tyrėme e. valdžios Lietuvoje plėtrą ir , aiškinomės, kokie veiksniai ją įtakoja, identifikavome e.valdžios plėtros spragas. Projektą finansuoja Lietuvos Mokslo ir studijų fondas, kuris neseniai patvirtino ir trečiąjį projekto etapą.

RedTape: Kaip kilo idėja vykdyti tokį projektą Lietuvoje?

R. Petrauskas: M. Romerio universitetas 2006 m. dalyvavo vykdant Europos Sąjungos (ES) 6-osios Bendrosios Programos projektą eGovRTD2020 - Elektroninės valdžios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros žemėlapis 2020 (eGovRTD2020 - Roadmapping eGovernment RTD 2020: Visions and Research Measures towards European Citizenship and Innovative Government). Šiame projekte dalyvavo mokslininkai iš Vokietijos, Nyderlandų, Slovėnijos, Prancūzijos , o taip pat ir Australijos bei JAV. Buvo numatyti galimi e.valdžios scenarijai iki 2020 m., remiantis tyrimo rezultatais identifikuoti ir apibrėžtos pagrindinės ateities tyrimų ir e.valdžios vystymosi kryptis. Po šio projekto ir kilo mintis pradėti tiriamąjį e.valdžios projektą Lietuvoje. Beje dalyvaujant eGovRTD2020 projekte man didelį įspūdį paliko JAV vyriausybės dėmesys e. valdžiai, skiriamas dalyvavimui Europoje vykdomuose projektuose. Buvo skirta apie 1 mln. dolerių finansuoti JAV mokslininkų bendradarbiavimui su Europos mokslininkais e.valdžios tyrimų. Apskritai JAV dėmesys e.valdžiai yra išskirtinis ir neturi analogų Europos valstybėse.

RedTape: Kokius galėtumėte įvardinti JAV e. valdžios sistemos išskirtinumo bruožų?

R. Petrauskas: Nei viena šalis neturi tokios praktikos kaip JAV kiekvienais metais rengti prezidento e.valdžios, kaip amerikiečiai vadina digital government ataskaitą. Kitas dalykas, ko labai pasigendama Lietuvoje - tai e. valdžios strategijos kūrimas ir įgyvendintų projektų vertinimas vykdomas remiantis subalansuotų rodiklių valdymo (angl. Balanced Scorecard, BSC) sistema. BSC modelis JAV viešajame sektoriuje pradėtas įgyvendinti dar 1993 m., o nuo 1996 m. visos valstybinės institucijos įpareigotos taikyti strateginio planavimo porcesą ir vykdymo įvertinimus, kurie grindžiami BSC metodais. Taigi vertinant e. valdžios projektus skiriami įverčiai, leidžiantys matyti, kiek sėkmingas įgyvendintas kiekvienas e. valdžios projektas. Tuo tarpu Lietuvoje, kalbant apie e.valdžios plėtojimą, pasigendu konkretumo, strategiškai planuojamų konkrečių, išmatuojamų tikslų. Pavyzdžiui, pirmajame e. valdžios koncepcijos variante vienas iš tikslų buvo kompiuterizuoti viešojo administravimo institucijas. Tačiau tai procesas, o ne tikslas pats savaime. Deja, pas mus strategijos kuriamos labai aptakiai ir vėliau tampa sudėtinga atlikti konkrečius įvertinimus, nelieka tikslių atsakomybės ribų. Kitas dalykas, diegiant e.valdžios sprendimus skiriamas didelis dėmesys vartotojui. JAV e.valdžios strategijoje jau keletą metų stengiamasi įgyvendinti reikalavimą, kad per 3 spustelėjimus internete vartotojas galėtų rasti tai, ko jam reikia. Remiantis šiuo reikalavimu konstruojami e. paslaugų portalai, kurių informacinė sistema grindžiama gyvenimo atvejais (angl. Life events), pavyzdžiui informacija diferencijuojama pagal vartotoją - „pilietis”, „verslininkas” ir pan., pagal konkrečią situaciją - „statotės namą”, „sveikatos problemos”, „paslaugos šeimai” ir pan. Informacija pateikiama taip, kad būtų kuo labiau sutrumpintas laikas, per kurį vartotojas gali atsidurti jam reikalingame internetiniame informacijos lange.

RedTape: Ar yra panašūs reikalavimai e. paslaugų informacijos pateikimui Lietuvoje? Ką manote apie dabartinę viešojo sektoriaus pateikiamos informacijos internete sistemą?

R. Petrauskas: Lietuvoje ilgą laiką vyravo nuostata siekiant, kad e.paslaugos būtų randamos žinant jų pavadinimus. Šiuo metu kažkiek pradedama diegti gyvenimo atvejų sistema. Vis tik gerokai atsiliekame pagal tai, kaip greitai asmuo gali rasti jam reikiamą informaciją viešojo sektoriaus institucijų internetinėse svetainėse ir gauti e.paslaugas pagal iškilusią problemą. Kartu su studentais atlikome tyrimą, kuris parodė, jog Lietuvoje pasiekti informacijai reikalingi vidutiniškai 8 spustelėjimai. Pasiekti informaciją per 3 spustelėjimus galima tik kai kurioms e.paslaugoms ir tik žinant, kur ji yra. Apskritai reikia pažymėti, kad pas mus per daug siekiama įgyvendinti kuo aukštesnio lygio e. paslaugas, tuo tarpu visai nepelnytai pamirštamos pirmojo lygio - t.y. informacinės paslaugos. Aš pats ir neabejoju, kad daugelis iš mūsų, pasigenda elementariausių teisių ir pareigų susijusių su konkrečiomis paslaugomis aprašymo. Kartais internetinėje svetainėje net negali rasti institucijos darbo laiko. Tuo tarpu dominančios teisės ar pareigos paslepiamos nuorodose į teisės aktus. Rasti reikiamą ištrauką iš teisės akto paprastam žmogui yra sudėtinga ir reikalauja daug laiko. Deja formuojant e.valdžios projektų strategijas, nei vienoje iš jų išsamių, reikalingų piliečiams ir verslui pirmojo lygio (aut.past. informacinio) paslaugų nėra įvardijamos kaip prioritetas.

RedTape: Taigi galime teigti, kad Lietuvoje e. valdžios srityje trūksta strateginio planavimo, o esančios strategijos ir planai dažnai grindžiami ne tais prioritetais, kuriais turėtų būti?

R. Petrauskas: Iš esmės gal trūksta centralizuoto organo, kuris būtų atsakingas už bendrą e. valdžios plėtros koordinavimą. Vykdydami projektą „E. valdžia piliečiams” bandome į e.valdžios sritį ir jos ateitį pažvelgti sistemiškai. Šiuo metu e. valdžios vystymasis Lietuvoje fragmentuotas, neaiškios atsakomybės ribos. Vykdomi dideli projektai, naudojami ES fondų pinigai, tačiau dažnai nepasveriamas projektų naudingumas. Išleista apie 120 mln. litų e. valdžios projektams, tačiau kur jie išleisti, kokią atnešė naudą, koks visų projektų likimas nėra aišku. Kaip pavyzdį galime įvardinti e. sveikatos projektą. Didelė dalis projektų yra gilioje paslaptyje - pabandykite atrasti jų pilną sąrašą, vykdytojus, rezultatus - mums nepasisekė, išskyrus kelis sėkmingesnius projektus. Kur įmanoma, turėtume orientuotis į tipinius sprendimus. Pažvelkime į savivaldybių teikiamas paslaugas, kurios iš esmės vienodos visoje Lietuvoje. Perkeliant paslaugą į elektroninį formatą ir kartą sukūrus vieną tipinę formą, ją galima būtų naudoti visose savivaldybėse, neieškoti kiekvieną kartą naujo sprendimo. Pavyzdžiui Estijoje yra viena bendra e. formų duomenų bazė. Kitas aspektas, kad diegdami e. valdžios elementus pirmiausiai turėtume orientuotis į vartotojus. Turėtume nepamiršti užtikrinti galimybės viešąsias paslaugas padaryti prieinamas įvairiais kanalais, vadovautis multichannel paslaugų teikimo modeliu, kai asmuo paslaugą gali gauti ir elektroniniu būdu ir pačioje institucijoje, būtų galimybė pasikonsultuoti telefonu. Vis tik ne visiems žmonėms yra priimtina elektroninė paslaugų forma. Perkeliant viešąsias paslaugas į elektroninę erdvę pirmiausiai turėtume užtikrinti tinkamą informacinę bazę, sukurti palaikymo mechanizmus. Pavyzdžiui JAV yra sukurtas help online pagalbos centras, kur specialistai internete atsako į klausimus realiu laiku. Taigi pagalba asmeniui suteikiama bet kuriuo paros metu.

RedTape: Kokia manote e. valdžios vieta bendroje valdžios struktūroje?

R. Petrauskas: Džiugu, kad vyriausybė pagaliau suprato, kad negalima atskirti e.valdžios nuo viešojp administravimo plėtros. Paruoštas naujas “VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PLĖTROS IKI 2010 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO” projektas, kuris apima ir e. valdžios plėtrą. Kartu nustos galioti ir 2002 m. patvirtinta e. valdžios koncepcija. Žiūrėsime, ar joje bus tinkamai apibrėžtos instuticijų funkcijas ir konkrečiai įvardinus atsakomybės už e.valdžios plėtrą ribos.

RedTape: Sėkmingai įvykdėte jau du projekto „E.valdžia piliečiams” etapus. Ar susidūrėte su sunkumais? Kuo džiaugiatės prisimindamas projekto eigą?

R. Petrauskas: Blogiausiai yra tai, kad daug oficialių organizacijų neatsakė į mūsų užklausas apie jų vykdomus projektus. Pamėginkite rasti ataskaitas arba darbo planus e. valdžios srityje, pamatysite, kad tai nelengvas uždavinys. E. valdžios sistemos vystymo trūkumus įvardino ir Valstybės kontrolės atliktas auditas. Tačiau tikrai yra kuo pasidžiaugti. Iš tiesų nesitikėjome tokio sėkmingo ir konstruktyvaus bendravimo su ekspertais iš valdžios, verslo ir akademinės bendruomenės, kurie dalyvavo projekto darbinėse sesijose (workshop). Jų metu tyrimui surinkome daug naudingos informacijos, ekspertai dalyvavo aktyviai, išgirdome skirtingų nuomonių, supratome, kad yra asmenų, kuriems rūpi e.valdžios ateitis. Visus šiuos rezultatus pateikėme „E. valdžia piliečiams” projekto antrojo etapo ataskaitoje. Džiaugiamės, kad Mokslo ir studijų fondas patvirtino ir trečiąjį projekto etapą, vadinasi e.valdžios plėtra yra aktuali tema.

RedTape: Dėkojame už pokalbį.

Daugiau informacijos apie M.Romerio ir partnerių projektą “E.Valdžia piliečiams: plėtros gairių Lietuvai nustatymas naudojant ateities įžvalgų metodologiją (MSF)” rasite: www.egov.lt

 

Kategorijos: e-sveikata, E. miestas, E. paslaugos, E. Valdžia, E. vyriausybė, Švietimas