Valdžia 2.0 - Finansų ministras Algirdas Šemeta Valdžia 2.0 - politikų reitingai  

Ar įvyks Lietuvoje rinkimai 2.0?

Kov 20

Marius Kuitniauskas

 Prašome palaukti ...

 

Prasidėjus kandidatavimo į Lietuvos Prezidento postą vajui vis dažniau prisimenu Amerikos Prezidento Barracko Obamos rinkiminę kampaniją internete. Ji nebuvo unikali, bet parodė pasauliui, kaip internetą galima išnaudoti vieno iš svarbiausių pasaulyje politikų rinkimams. Neseniai Europos Parlamentas išsikėlė tikslą aktyvinti visuomenę informuojant rinkėjus apie svarbius politikos pasirinkimus. Svarbia ryšių su visuomene kampanijos dalis bus bendravimas su visuomene internetu -  MySpace, facebook, Flickr ir Youtube tinklalapiuose. O ką ir kodėl galėtume pasiūlyti Lietuvos politikams - kandidatams į prezidentus ir Europos Parlamentą?  Pateikiu 10, mano nuomone, svarbiausių priežasčių vykdyti rinkiminę ryšių su visuomene kampaniją internete:

1. Dalies iš rinkiminės auditorijos pasiekimas - internetu naudojasi 18-50 metų amžiaus auditorija, dirbantys, turintys vidutines ir aukštesnes pajamas, technologiškai išprusę žmonės, sugebantys kritiškai vertinti informaciją, nes žino kaip gauti ją iš keleto šaltinių.

2. Internetas - pigu. Krizės laikotarpiu sulaukti milijonų vien tik iš rėmėjų būtų naivoka tikėtis. Taip pat visi kandidatai bus vertinami pagal tai, kaip kukliausiomis priemonėmis sugebės paveikti visuomenės nuomonę. Interneto puslapis su elementariausiais komunikacijos sprendimais neturėtų kainuoti labai brangiai, socialiniai tinklai turi gausybę visiškai nemokamų priemonių, o rinkimų štabe dirba savanoriai, todėl ir jiems už darbo valandas mokėti nereikia. Išlaidos labai mažos palyginus su plakatų ir kitų spaudinių spausdinimu, stendų nuoma, kelionėmis, susitikimų organizavimu ir t.t.

3. Atgalinis ryšys. Internete sulaukiama daugiausiai komentarų ir idėjų dėl programinių dalykų, todėl labai nesunkiai galima bendrauti su idėjų autoriais. Taip pat interneto erdvė tarnauja  reklamai, kai nuomonę veikia ir patys žmonės („word-of-mouth” reklama).

4. Programinių dalykų tikslinė sklaida. Verslininkams svarbios su ekonomika susijusios programinės nuostatos ir „pažadai”, studentams - su studijomis ir pan. Internete galima nesunkiai pasirinkti auditorijas. Tai gana sunku padaryti akis į akį susitinkant su žmonėmis, kai per riboto laiko susitikimus reikia paaiškinti kiek įmanoma daugiau programinių dalykų iš visų sričių. Akivaizdu, kad skirtingos auditorijos naudojasi skirtingais interneto informacijos sklaidos kanalais ir socialiniais tinklais. Lietuvoje egzistuoja ne vienas socialinis tinklas ar virtuali bendruomenė vienijanti panašių pomėgių žmones, todėl juos būtina pasiekti naudojantis jų pačių terpe. Taigi norint pasiekti 18-25 metų auditoriją informacijos sklaidai reikėtų rinktis - Frype.lt, klase.lt, mamas - supermama.lt, verslininkus - LinkedIn.com arba pros.lt, ir t.t.

5. Skirtingi informacijos sklaidos formatai. Internetas leidžia panaudoti įvairias technologijas aiškinant programines nuostatas - tekstines (įvairiausi tekstiniai formatai - straipsniai, klausimai-atsakymai, trumpos žinutės, literatūrizuoti kūriniai etc.), garso įrašus - „podcastus”, vaizdo įrašus, interaktyvias prezentacijas, įvairialypes apklausas (balsavimus), fotogalerijas, gyvus pokalbius (chat), tiesiogines vaizdo konferencijas, interaktyvius žaidimus ir t.t.

6. Operatyvumas. Tam tikrais atvejais būtina greitai sureaguoti į konkurento pareiškimus. Internetas leidžia per labai trumpą laiką paskleisti informaciją įvairiausiais formatais, taigi kandidatas gali nevaržomai paskelbti savo poziciją nepriklausomai nuo buvimo vietos. Pavyzdžiui, tereikia tik mobilaus telefono su kamera, kuriuo galima pačiam transliuoti internete tai, ką matai (viena tokių paslaugų yra Qik), taigi nesunkiai galima transliuoti bet kurį susitikimą su rinkėjais arba pateikti skubų video pranešimą net iš automobilio. Turint nešiojamą kompiuterį su kamera, tai atlikti dar paprasčiau.

7. Būdas gauti pinigų kampanijai. Interneto technologijos leidžia nesunkiai pervesti pinigus naudojantis elektroninės bankininkystės bei pasaulinėmis atsiskaitymo sistemomis, todėl gali būti naudojamos lėšoms rinkti. Tai patogiau nei rodyti ilgą sąskaitos numerį televizijos ekrane ar atspausdinti jį ant skrajutės (įvedant skaičius gali būti įvelta klaida ir pinigai gali būti nepervesti į rinkimų štabo sąskaitą), nekalbant apie radijo reklamą.

8. Virusinis marketingas (angl. Viral marketing). Interneto erdvėje galima nesunkiai vykdyti virusinio marketingo kampanijas, kurios sulaukia labai didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Aišku, šiuo reklamos būdu turi užsiimti profesionalai, nes priešingu atveju toks būdas reklamuoti kandidatą į svarbiausią postą gali išaugti į anti-kampaniją arba įgauti „juodųjų RSV technologijų” reputaciją, kurios atsikratyti būtų labai sunku ir brangu.

9. Lyginamoji reklama. LR Reklamos įstatymas lyginamosios reklamos atžvilgiu yra labai griežtas (tą nuolat pajaučia telekominikacijų sektorius), tačiau internete kandidatų principines nuostatas palyginti galima labai paprastai. Kadangi interneto diskusijos vyksta tarp vieno ir kitų kandidatų gerbėjų, galima nesunkiai formuoti nuomonę vieno ar kito kandidato labui.

10. Skaidrumo politika. Internetas Lietuvoje vis dar sunkiai leidžia dalinti degtukų dėžutes, druską, duoti 20 Lt už balsą, alaus butelį ar kelionę iki rinkimų apylinkės. Galima manyti, kad bandymus papirkti rinkėjus virtualioje erdvėje bus sunkoka įgyvendinti. Šiek tiek neramu, ar verslininkai nepasinaudos kandidatų „prekiniu ženklu” populiarinti savo prekėms, atsilyginant už rėmimo lėšas. Skaidrumas gali išspręsti tokias problemas. Tai viešas finansinių reikalų tvarkymas ir paramos teikėjų įvardijimas, kad vėliau netektų aiškintis kas už ką buvo padaryta. Jei jau esi matomas, vadinasi veiki skaidriai, nepažeisdamas įstatymų, nekeisdamas savo nuomonės ir nesielgi tokiu būdu, kai kalbama vieną, o daroma kitą.

Priežasčių daug, priemonių daug, tačiau klausiate - kam to reikia?

Be paminėtų priežasčių, esminiai momentai yra rinkiminės programos sklaidos įvairiapusiškumas ir garantija, kad visiems auditorijos sluoksniams kandidato vizija bus aiški, efektyvesnis rinkėjų ir kandidatų bendravimas. Taip pat tai puikios galimybės susirinkti rėmėjų (daugiau fizinių asmenų, nei įmonių ir organizacijų) aukų.

Kai kurios priemonės ir po rinkimų gali būti sėkmingai taikomos tolimesniame kandidato darbe.   Išrinktasis prezidentas bei nelaimėję, tačiau planuojantys toliau politikoje dalyvauti kandidatai,  pasirinktas technologijas, galės ir toliau naudoti bendraudami su visuomene, viešinti savo veiklą. Dialogo su visuomene internete vystymas puikiai įsilies ir derės su į elektroninės valdžios iniciatyvomis, skatins informacinės visuomenės plėtrą.

Rinkimų kampanijos metu stebėsiu kaip kandidatai taupo savo rėmėjų lėšas naudodamiesi interneto teikiamais privalumais. Pavadinkime šių metų rinkimus Rinkimai 2.0 (nuo „web 2.0″ arba Valdžia 2.0 - „2.0″ priedėlis reiškia galimybę patiems vartotojams kurti turinį. Rinkimų atveju Rinkimai 2.0 reiškia, kad patys rinkėjai agituos savo draugus ir pažįstamus pateikdami ir platindami tam tikrą su rinkimais susijusią informaciją, kurios pagrindą turės duoti rinkimų štabai) ir, aišku, išsirinkime geriausiai Lietuvą atstovausiantį Prezidentą.

 

Kategorijos: Rinkimai 2.0