Valdžia 2.0 - socialinių tinklų naudojimas

Valdžia 2.0 - Prezidentas Valdas Adamkus E. valdžios vartotojų kartos ugdymas – jų pačių rankose

Valdžia 2.0 - socialinių tinklų naudojimas

Sau 19

Marius Kuitniauskas

Prašome palaukti ...

Šiuo metu virtualiojoje erdvėje vyksta labai įdomūs procesai. Formuojasi nauja žmonių karta, kuri dalį laiko praleidžia bendraudama internetu ne todėl, kad turi tam tikrų bendravimo problemų, bet todėl, kad neturi paprasčiausiai laiko gyvam bendravimui dėl savo veiklos. Tokiems žmonėms laiko gaišimas įvairiems biurokratiniams dalykams yra didelė nuodėmė, nes keistis informacija galima greitai, patogiai ir nemokamai. Tokie žmonės tikisi iš valdžios bendravimo tomis pačiomis priemonėmis, kokias naudoja ir jie patys – socialiniais tinklais ir įrankiais.

Jungtinėse Amerikos Valstijose – interneto atradėjų šalyje, bendravimas internetu tarp valdžios atstovų ir visuomenės įgauna vis naują pagreitį. Tam tikri senatoriai naujausias socialinių tinklų madas panaudoja savo tikslams labai greitai. Kiti tai kritikuoja, tačiau pliusų čia daugiau nei minusų. Šiuo metu paskutinis WEB 2.0 mados klyksmas yra Twitter – mikro-blogų sistema leidžianti vartotojui rašyti iki 140 simbolių ilgio žinutes ir sekti kitų vartotojų rašomus pranešimus. Twitter turi daugybę papildomų paslaugų, tokių kaip nuotraukų, video, failų dalinimasis, statistikos sistemos, apklausos, įrankiai publikuoti savo tinklaraščius į Twitter ir atvirkščiai + dar apie 200 paslaugų.

Informacijos sklaidos galimybės – neribotos ir nuolatos sparčiai tobulinamos. JAV valdžios institucijos nusprendė tai išnaudoti, ir dabar turime nuolatos papildomą JAV ir tarptautinių valstybinių institucijų Twitterio sąrašą. Belieka tik sekti ir kas dieną matysite ką veikia viena ar kita institucija ar atstovas. Tai atspindi vieną svarbų valdžios požiūrį – atvirumą (”transparency”), nes visuomenė privalo žinoti, ką valdžia veikia čia ir dabar. Kita labai gera vertybė yra atgalinis ryšys, kai visuomenė pastebi, jog į jos užklausimus yra reaguojama, jų pasiūlymų klausoma. Nesvarbu, ar tai Twitter, ar Facebook, ar MySpace platformos, esmė yra ta, kad valdžia turi naudotis socialiniais tinklais ir tokiu būdu atsiskaityti tai visuomenės daliai, kuri nori gauti ataskaitas. Kita visuomenės dalis pasiekiama tradiciniais kanalais per spaudą, televiziją, radiją ir tiesioginių susitikimų metu.

Socialiniai tinklai yra ryšių su visuomene strategijos dalis, nes padeda palaikyti ryšį su piliečiais. Soclialinių tinklų galimybės yra paprastai panaudojamos kurti taip vadinamąją Valdžią 2.0 (Government 2.0), kuri visomis įmanomomis ir leidžiamomis įstatymais priemonėmis bendrauja su piliečiais kiekvienoje šalyje ar net regione. Naudojantis tokiomis priemonėmis nuosekliai galima nemažai pasiekti: mažinti biurokratiją, gerinti viešųjų paslaugų kokybę, sutaupyti tam tikrus žmogiškuosius ir materialiuosius resursus, skatinti piliečius naudotis jiems skiriamomis lėšomis ir privilegijomis, šviesti apie mokesčių lengvatas ir svarbą ar net sutaupyti pinigų kuriant tam tikras paslaugas bei vykdant viešuosiuos prekių ar paslaugų pirkimus.

Šimtai būdų panaudoti socialinius tinklus savoms reikmės visiškai nemokamai (labai retos paslaugos yra apmokestinamos) turėtų padėti valdžiai glaudžiau bendradarbiauti su visuomene ir taip išvengti nereikalingų neramumų dėl nepilnų įstatymų išaiškinimo ar pernelyg skuboto įstatymo priėmimo. Tam reikalinga tik vieninga Valdžios 2.0 strategija, kuri nusakytų kas ir kaip gali ir privalo bendrauti su visuomene, kaip gali būti pasirenkamos socialinių tinklų paslaugos, kas atsako už netinkamą ir nepakankamą socialinių tinklų naudojimą ir t.t. Turime Saulėlydžio komisiją, kuri privalo kovoti su biurokratija. Turime veiklių ir energingų žmonių, kurie su mielu noru pasiūlytų daug idėjų, kaip patogiau ir efektyviau bendrauti su visuomene. Reikia tik pradėti ir naudotis. Aišku, nepriversime, kaip Kazachstano premjeras, bet reikalauti atviresnio bendravimo galime.

JAV susiduria su tam tikromis problemomis dėl socialinių tinklų naudojimosi dėl griežtų įstatymų privatumo, atstovavimo ir lygiateisiškumo srityse, tačiau šiuo metu yra pasirodę siūlymų kaip tokias problemas spręsti. Lietuva su tokiomis problemomis nesusiduria, nes iki JAV pasiekimų mums dar toloka… Nors su naująja Vyriausybe galime tikėtis postūmio ir šitoje srityje.

Labai norėtųsi atskirai pasidomėti lietuviškąja Valdžia 2.0, ir tai padarysiu artimiausiuose įrašuose. Pradėsiu nuo pagrindinių valstybės galvų ir institucijų: Prezidento Valdo Adamkaus, Premjero Andriaus Kubiliaus ir Seimo pirmininko Arūno Valinsko. Vėliau – ministrai, vykdomosios valdžios atstovai (teismai, policija, saugumas) ir visi kiti mokesčių mokėtojų išlaikytiniai, kuriuose dirba mūsų, piliečių, ten įtaisyti politikai. Tie žmonės, kurie privalo mums kas dieną duoti ataskaitas, kas nuveikta ar veikiama visos Lietuvos gerovei ir kiekvieno iš mūsų labui.