Pasirodo, įregistruoti įmonę internetu, kaip bent skelbiama, jau galima daugiau nei mėnesį.  Pirmieji pranešimai apie tai skelbė R.Šimašiaus tinklaraštyje 2009 m. lapkričio mėn. Vėliau sekė kiti pranešimai - 2010 m sausio 28d. ir Registrų centro svetainėje, ir  teisingumas.lt. Pastarojoje buvo skelbiama ir apie organizuojamą spaudos konferenciją, kurioje buvo pristatyta Teisingumo ministerijos iniciatyva sukurto individualių įmonių steigimo ir registravimo internetu paslauga.

Deja, iki šiol šia galimybe niekas kaip ir nepasinaudojo. Teisingumo ministro R. Šimašiaus komentaras naujienų portalui Pinigų Karta : “Ar jau turime įregistruotų individualių įmonių internetu? Tokios informacijos nesu prašęs, bet nežinau, kad kas nors būtų tokiu būdu užsiregistravęs, galbūt dar ir nėra, bet sistema yra veikianti, tereikia laiko procesui įsibėgėti.”  Ten pat komentatoriai reiškia pageidavimus verslo liudijimo ar patento įsigyjimui internetu.

Delfi naujienų portalui Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius komentuoja tą patį, kad  “kol kas naująja paslauga nepasinaudojo nė vienas verslininkas, o priežasčių galėtų būti net keletas. Viena jų - toks metas,  sunkmečiu įmonių neskubama steigti. Pastaruoju metu paskelbta nemažai neigiamos informacijos, susijusios su individualių įmonių apmokestinimu ir pan. Šiandien tai nėra ta teisinė forma, kuri būtų populiari”, - įsitikinęs A. Petrošius.

Taigi, ar ta iniciatyva, kurios gražia vizija ir tikslais buvo pasikliauta dar 2007 m., buvo verta išmesti pinigus šiandienos rinkai nepritaikytam, nebereikalingam projektui, nereikalingai paslaugai ? Tiesiog, Vyriausybė, LR Seimo priimtais įstatymais, pasidarbavo ir nugramzdino realų, naudą turėjusį nešti, projektą. Projektą, prie kurio dirbo daugelis žmonių, kurio vystymui ir vykdymui buvo naudotos ES fondo lėšos, kurios turėjo palengvinti mūsų dalią, uždirbant pinigus, generuojant tai pačiai Valstybei mokesčius… Lėšos, už kurias dar turės atidirbti ateinančios kartos. Šiandienos rezultatas - šnipštas arba “kažkieno” įsisavintos lėšos

O gal dar per anksti “nurašyti” šį projektą ?
Ką manote Jūs ?

————————-

“Pagrindinės el. valdžios paslaugos” ir pateikti projektai, kurioje 4 lygio vienas iš punktų - “Naujos įmonės registravimas (E. valdžios koncepcijoje:  Naujų įmonių registravimas)”. Internete radome dar minėtą 2007 m pristatymą - gražią viziją.

Pagal šią Veiksmų programos prioriteto priemonę “Elektroninės valdžios paslaugos” stengiamasi įsisavinti Europos Sąjungos fondo lėšas. Būtent - skirtas finansavimas 6 647 282,80 LT. Paraiškos informacija. Taip jau yra, kad visos sumos  85 proc. dažniausiai yra skiriami ES fondo, o likę 15 proc. sumos skiriama iš IVPK numatytų asignavimų.

- “Parengti pavyzdinius uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentus tikslas - palengvinti verslui tenkančią administracinę naštą.”
-”Nuo šiol pakaks užpildyti tuščius pavyzdinės steigimo akto formos ir pavyzdinių įstatų laukus taip, kaip nurodyta šių dokumentų pildymo rekomendacijose.”

Be to, numatoma atsisakyti privalomo uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentų, kai bendrovę steigia vienas asmuo, notarinio tvirtinimo, jeigu steigiamos uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentai atitiktų pavyzdinę uždarosios akcinės bendrovės steigimo akto formą ir pavyzdinius uždarosios akcinės bendrovės įstatus. Ši tvarka įsigalios Juridinių asmenų registro tvarkytojui įdiegus informacinę sistemą, sudarysiančią galimybę uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentus teikti elektroniniu būdu.

Juridinių asmenų registro duomenimis, šiandien Lietuvoje yra įregistruota apie 76000 uždarųjų akcinių bendrovių.

Ūkio ministerija yra sudariusi septynias Saulėtekio komisijos darbo grupes, kurios kartu su verslininkais peržiūrėjo visas su verslo aplinka susijusias sritis ir su verslo atstovais parengė pasiūlymus, kaip ją gerinti. Savo ruožtu Vyriausybė pagal savo kompetenciją priims atitinkamus sprendimus arba atitinkamoms institucijoms paves parengti sprendimų projektus.

Parengus ir patvirtinus Verslo aplinkos gerinimo komisijos (Saulėtekio komisijos) Įmonių teisinės aplinkos tobulinimo darbo grupės pasiūlymus įteisinančius teisės aktus, sumažėtų administracinė našta steigiamoms individualioms įmonėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms ir taip būtų pagerintos verslo sąlygos, operatyviau vyktų steigimo procedūros ir vėlesnis steigimo dokumentų keitimas. Be to, padidėtų individualių įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kaip teisinių veiklos formų, patrauklumas kuriant verslą.

Verslo aplinkos gerinimas (Saulėtekis) yra Ekonomikos skatinimo plano (ESP) dalis. Šiuo planu siekiama sumažinti pasaulinės ekonominės krizės poveikį šalies ekonomikai, padėti verslui tęsti veiklą, o žmonėms - išsaugoti darbo vietas.

Tarp Darbo rinkos reguliavimo grupės pasiūlymų - biurokratinę naštą verslui mažinančios galimybės atsisakyti privalomo darbuotojo pažymėjimo, alternatyviais būdais priimamą darbuotoją supažindinti su jo darbą reglamentuojančiais dokumentais, Darbo inspekcijos kompetencijos siaurinimas iki darbo saugos klausimų ir kiti.

Siūloma didinti darbo laiko reguliavimo lankstumą - tai sudarytų prielaidas organizuoti darbo laiką įmonėje darbuotojo ir darbdavio susitarimu (organizuojant viršvalandinį darbą, taikant ne visą darbo laiką ekonominių sunkumų laikotarpiu ir kt.), tačiau išlaikant bendrus paros, savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus.

Taip pat siekiama liberalizuoti darbuotojų priėmimo (atleidimo) reglamentavimą, nes dabartinė tvarka neskatina darbdavių kurti naujų darbo vietų, kartu didindama užimtumo problema. Siūloma tobulinti darbo ginčų reguliavimą, prioritetą skiriant kolektyviniams susitarimams.

Šios darbo grupės siūlymų sąraše - taip pat nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo mechanizmo tobulinimas, darbo apmokėjimo reguliavimo lankstumo didinimas, darbuotojų atstovų vaidmens koregavimas ir kt.

Viešųjų pirkimų tobulinimo darbo grupė siūlo nuo 2010 m. sausio 1 d. atsisakyti prievolės perkančiosioms organizacijoms „Valstybės žinių” priede „Informaciniai pranešimai” spausdinti skelbimus apie viešuosius pirkimus, o juos skelbti tik Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tai leistų sutaupyti skelbimams spausdinti skiriamas lėšas, taip pat sutrumpintų pirkimų paskelbimo laiką.

Siūloma nustatyti, kad perkančiosioms organizacijoms nereikėtų gauti Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimo, siekiant pakeisti viešųjų pirkimų sutartis, o tarptautinių pirkimų atveju atmesti visus pasiūlymus. Tai leistų paspartinti viešųjų pirkimų procedūras ir sumažinti administracinę naštą.

Be to, siūloma nustatyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. supaprastinti pirkimai iš Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnyje nurodytų įmonių, tarp jų ir socialinių įmonių (toliau - socialinės įmonės) būtų vykdomi taikant bendrą rezervuotųjų pirkimų tvarką, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatymo 13 straipsnyje, ir suteikta teisė Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti, kokią dalį visų perkančiosios organizacijos pirkimų turi sudaryti šiems ūkio subjektams rezervuoti pirkimai. Taip būtų užtikrinta konkurencija tarp socialinių įmonių ir skaidrumas vykdant tokius pirkimus.

Valstybės įstaigų veiksmų neigiamo poveikio verslo subjektų piniginiams srautams (likvidumui) mažinimo darbo grupė pateikė siūlymus supaprastinti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo arba mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino išdėstymo sąlygas ir procedūras, panaikinant biurokratinius apribojimus, taip pat pasiūlė suteikti daugiau galimybių trečiajam asmeniui perimti kitų mokesčių mokėtojų mokestines nepriemokas.

Biurokratinės naštos verslui mažinimo darbo grupė rekomenduoja atsisakyti hipotekos teisėjo funkcijų registruojant sutartinę hipoteką, taip siekiant sutrumpinti registravimo procesą. Pagal dabartinį reguliavimą teisinis patikrinimas yra dubliuojamas, nes jį atlieka tiek notarai, tiek hipotekos teisėjai.

Taip pat siūloma parengti bendrą teisės aktą - Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendros licencijų išdavimo tvarkos, įtvirtinantį neatidėliotinus veiksmus dėl notarinio tvirtinimo, valstybės institucijų bendradarbiavimo ir elektroninių priemonių panaudojimo. Šie veiksmai leis sumažinti verslui biurokratinę naštą, kurią sukelia reikalavimai kreipiantis dėl leidimų ar licencijų išdavimo pateikti įvairius notariškai patvirtintus dokumentus ar jų kopijas, kai nėra abejonės dėl jų autentiškumo. Šiuo metu taip pat reikalaujama pateikti duomenis ar dokumentus, kurie jau yra saugomi valstybės ar žinybiniuose registruose, nesudaromos galimybės visus reikalingus veiksmus atlikti elektroninėmis priemonėmis.

Teritorijų planavimo ir urbanistinio renovavimo sistemos tobulinimo darbo grupė siūlo supaprastinti detaliųjų planų tvirtinimo tvarką bei detaliojo planavimo procesą - nustatyti, kada nereikia rengti detaliųjų planų. Tai išspręstų sudėtingo ir ilgai trunkančio teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo proceso klausimą, pagreitintų pramoninių parkų infrastruktūros įrengimą ir sudarytų palankesnes sąlygas greičiau pritraukti tiesioginių užsienio investicijų.

Siūloma, kad teritorijose, kurioms yra patvirtintas savivaldybės teritorijos bendrasis planas ir nenumatyta statyti svarbių infrastruktūros objektų, detaliuosius planus tvirtintų ne savivaldybės taryba, o savivaldybės administracijos direktorius. Darbo grupė siūlo atsisakyti reikalavimo rengti detaliuosius planus, kai sklypai jungiami, dalijami, kai numatoma statyti naujus, rekonstruoti ar modernizuoti esamus statinius jau užstatytoje teritorijoje, kai žemės ūkio paskirties žemėje numatoma nustatyta tvarka įveisti mišką ir kitais atvejais.

Įmonių teisinės aplinkos tobulinimo darbo grupė pasiūlė supaprastinti individualių įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą. Siūloma nustatyti atvejus, kai steigiant individualias įmones ir uždarąsias akcinės bendrovės nebereikės tam tikrų dokumentų notarinio tvirtinimo.

Informacija iš Skatinimo plano svetainės >>

„Šiuolaikinė biblioteka – visuomenės pažangai“
Konkursas žurnalistams

Akcija IEŠKAU DARBO
Akcija darbo neturintiems ir jo ieškantiems žmonėms

Sukurk dainą žvaigždei
Konkursas vaikams.

“PRAKALBINK INTERNETĄ BIBLIOTEKOJE” - akcija žmonėms su regėjimo negalia
Akcijos tikslas - paskatinti regėjimo sutrikimų turinčius žmones aktyviau naudotis internetu kasdienio gyvenimo reikmėms bei artimiau susipažinti su viešosiomis bibliotekomis, kuriose įrengtos specialios darbo vietos žmonėms su regėjimo negalia.

Vaizdžiai ir paprastai!

Prof. Algis Krupavičius
Kauno technologijos universiteto
Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius

Sąvoka „biurokratija” yra sudurtinis prancūzų kalbos žodžio „bureau”, kuris atsiradęs 18- jame amžiuje reiškė ne tik rašomąjį stalą prie kurio dirba pareigūnas (valdininkas), bet ir apibendrintai pareigūnų darbo vietą, ir graikų kalbos žodžių „kratia” ar „kratos” reiškiančio „valdžia” ar „valdymas”, junginys. Taigi pažodziui, biurokratija yra „pareigūnų valdžia” arba „pareigūnų valdymas”.

15 - 18 amžiais Prancūzija palaipsniui tapo absoliutine centralizuota monarchija, kur ypatingai suklesti biurokratija kaip pagrindinis monarcho valdžios išplėtimo ir valstybės centralizacijos įrankis. Žinomas 18-ojo amžiaus prancūzų ekonomistas Jean Claude Marie Vincent de Gournay yra rašęs, kad Prancūzija serga liga, kuri ją niokoja ir siaubia, o šios ligos vardas yra biuromanija. Jean Claude Marie Vincent de Gournay biurokratiją yra pavadinęs ir ketvirtąja valdžia, sekdamas Charles de Montesquieu idėjomis apie valdžių padalijimą į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. 1765 metais baronas von Grimm, rašytojas ir artimas J.J. Rousseau bičiulis sakė, kad nors biurokratija yra sukurta įgyvendinti įstatymus ir viešąjį interesą, bet faktiškai jos galia yra tokia, kad viešasis interesas tarnauja biurokratijai, o ne atvirkščiai.

Istoriškai biurokratija atsirado ne Prancūzijoje ar kitoje Vakarų Europos šalyje, o jos ištakos yra net 30-jame amžiuje prieš mūsų erą Šumero civilizacijoje, kur atsirado raštininkų luomas. Raštininkų pareiga buvo rašyti knygas, oficialius valdovų dokumentus ir metraščius. Vienas seniausių žinomų literatūros kūrinių - Gilgamešo epas- užrašytas ant vienuolikos molinių lentelių yra senųjų raštininkų palikimas šiuolaikinėms civilizacijoms. Senovės Egipte raštininkai buvo itin garbinga profesija ir iš tų laikų yra išlikę ne tik dievų ar valdovų, bet ir raštininkų rašančių papiruse skulptūros. Iš šios senosios profesijos yra kildinami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir finansininkai, teisininkai ir net žurnalistai.  Moderniausią biurokratiją senaisiais laikais sukūrė Kinija. Biurokratija Kinijoje formavosi dar 11- 3-ajame amžiuose prieš mūsų erą Džou dinastijos laikais, o jos filosofiją kūrė garsus mąstytojas Konfucijus (6- 5 a. pr.m.e.). Kinijos centralizacija per įstatymų ir administracinių procedūrų, rašto ir pinigų suvienodinimą, atvedusi į imperijos sukūrimą, ir Čin dinastijos įsitvirtinimas nuo 3-ojo amžiaus pr.m.e. galutinai įtvirtino biurokratiją kaip valstybės valdininkų luomą. Valdininkų atrankai nuo 3-ojo amžiaus Kinijos imperatoriai naudojo rekomendacijų sistemą, sukūrė imperatoriškosios tarnybos devynių rangų sistemą, kuri tapo valdininkų karjeros pagrindu. Nuo 7-ojo amžiaus pradžios valdininkų atrankai pirmą kartą pasaulio istorijoje Kinija įvedė imperatoriškų egzaminų sistemą. Pagal šią sistemą formaliai kiekvienas suaugęs vyras, nepaisant turtinės padėties ir socialinio statuso, išlaikęs egzaminus galėjo tapti centrinės valdžios tarnautoju.

Šiais laikais biurokratija yra suprantama kaip personalas, kuris užima pareigas valstybės tarnyboje ir įgyvendina viešojo administravimo funkcijas.  Nors biurokratijos interpretacijų yra daugiau. Neretai biurokratija yra suvokiama kaip aiškus administracinis kompetencijų ir funkcijų pasidalijimas organizacijoje, arba hierarchiška „iš viršaus į apačią” valdymo organizacija.

Svarbiausias šiuolaikinės biurokratijos, dar vadinamos „idealios biurokratijos”, teorijos kūrėjas yra vokiečių sociologas, ekonomistas Max Weber (1864 - 1920).  Weber yra klasikinės biurokratijos teorijos tėvas. Reikia pažymėti, kad Weber’io biurokratijos teorijai nemenką įtaką turėjo Konfucijaus darbai, kuriuos jis išsamiai tyrinėjo, taip pat Vokietijos suvienijimas ir valstybės centralizacija pagal Prūsijos kaip svarbiausios Vokietijos sudėtinės dalies modelį.

Max Weber idealios biurokratijos teorija teigia, kad biurokratinės administravimo formos stiprybė yra jos formalus racionalume. „Formalusis racionalumas” - tai logiškai sukonstruota taisyklių sistema, tiksliai ir nedviprasmiškai nustatanti kiekvieno organizacijos tarnautojo pareigas ir kompetencijos sritį.

Idealios biurokratijos teorija pagal Max Weber grindžiama šiomis nuostatomis: biurokratinio aparato tarnautojai išlaiko asmeninę nepriklausomybę ir yra pavaldūs vadovybei tik dėl savo nuasmenintų oficialių pareigų; biurokratinio aparato tarnautojai sudaro aiškiai apibrėžtą pareigybių hierarchiją; kiekviena pareigybė turi teisiniu požiūriu aiškiai apibrėžtą kompetencijos sritį; į darbo vietą pareigūnas paskiriamas, remiantis sutartimi, taigi, iš principo, vykdoma laisva atranka; kandidatų atranka vykdoma remiantis techniniais gebėjimais; racionaliausiu atveju, gebėjimų lygis nustatomas egzamino pagalba ir / arba kandidatui pateikus diplomą, patvirtinantį jo išsilavinimą; tarnautojai skiriami, o ne renkami; už atliktą darbą atlyginama fiksuoto dydžio pinigine alga; tik esant ypatingoms aplinkybėms, ypač privačiose organizacijose, darbdavys turi teisę priimti į darbą terminuotam laikotarpiui, tačiau pareigūnas turi teisę bet kuriuo metu atsistatydinti; atlyginimo dydis nustatomas pirmiausia pagal užimamą poziciją įstaigos hierarchijoje; bet be šio kriterijaus gali būti atsižvelgiama ir į darbo atsakingumo lygį bei tarnautojo socialinį statusą; tarnyba laikoma vieninteliu arba bent jau pagrindiniu valdininko darbu; biurokratinis aparatas sukuria prielaidas karjerai; egzistuoja paaukštinimo, remiantis darbo stažu ir/ arba nuopelnais, sistema, o paaukštinimas priklauso nuo viršininkų sprendimų; tarnautojas dirba visiškai atskirtas nuo administravimo priemonių nuosavybės ir negali pasinaudoti savo padėtimi; tarnautojas, vykdydamas savo pareigas, turi paklusti griežtai ir sistemingai disciplinai ir yra kontroliuojamas.

W. Wilson, šiuolaikinio viešojo administravimo klasikas, yra sakęs, kad administravimas yra akivaizdžiausia valdžios dalis; tai yra valdžia veikime; tai yra vykdomoji, veiksmingoji, labiausiai matoma valdžios dalis, ir žinoma tiek pat sena kaip ir pati valdžia; valdžia priima politinius sprendimus, bet jų įgyvendinimas yra valstybės tarnautojų rankose; tokia yra bendroji šiuolaikinės politikos logika. Taigi ten, kur yra valstybė, ten yra ir biurokratija.

Šiuolaikiniame pasaulyje biurokratija pirmiausia vertinama per demokratinių principų prizmę. Tuo būdu, biurokratija turi pirmiausia tarnauti viešajam interesui, ginti demokratinius principus, įgyvendinti politiką, suderinti administravimo efektyvumą su valdymo atvirumu ir prieinamumu visuomenei.

Biurokratijos teorija yra populiari sociologijos, politikos ir viešojo administravimo moksluose.

Šaltinis
Valstybės tarnybos departamentas
Prie vidaus reikalų ministerijos >>

Interesantu pasivadinęs LŽ žurnalistas atliko eksperimentą: išsiuntė arba atnešė prašymus į dešimtį iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų institucijų. Bandyta patikrinti, ar užteks, kaip valdžios teigiama, vieno kontakto su tarnautojais, ar pareiškėjas bus priverstas varstyti valdininkų kabinetų duris.

Paaiškėjo, kad į institucijas per jų priėmimo skyrius pateikus raštišką dokumentą, reikalai užsitęsia ne vieną dieną, o greičiausiai “vienas langelis” veikia prašymą išsiuntus internetu. Tačiau net internetas negarantuoja, kad sulauksite valdininkų atsakymo.

Čia pat ir gyvai

Didžiausią apsukrumą aptarnaudama interesantus per “vieną langelį” pademonstravo Ūkio ministerija. Atnešus prašymą su klausimu, ar verslo projektą Europos Sąjungos paramai gauti gali padėti rengti valstybės institucija, priėmimo skyriuje budėjusi Dokumentų valdymo skyriaus vedėja Rūta Abramaitienė nesutriko ir pasiūlė nedelsiant susitikti su konkrečios informacijos galinčia suteikti tarnautoja. Struktūrinių fondų valdymo skyriaus specialistė, nusileidusi iš kito aukšto, buvo rimtai nusiteikusi padėti. Ūkio ministerijoje “atradome” ir specialiai lankytojams nuolat įjungtą kompiuterį, pristatantį “vieno langelio” principą bei suteikiantį kitos naudingos informacijos. Priėmimo skyriaus vedėja Rūta Kožemiakienė vėliau LŽ gyrėsi, jog šioje ministerijoje “vienas langelis” buvo įdiegtas anksčiau nei visose kitose.

Atsakymo vis dar laukiame

Panašų prašymą pateikti Finansų ministerijos valdininkams buvo nepalyginamai kebliau. Asmenų aptarnavimo tarnybos kabinetas penktadienį popiet buvo užrakintas, todėl čia teko apsilankyti kiek vėliau. Užsukus į ministeriją tą pačią dieną, kabineto durys jau buvo atviros, bet niekur nesimatė pačios priimamojo vedėjos Ritos Dasevičienės. Tarnautoja į kabinetą grįžo tik tuomet, kai ją telefonu pakvietė įstaigos apsaugos darbuotojai. Prašymas buvo užregistruotas, tačiau atsakymo į jį LŽ negavo ilgiau kaip savaitę. Ir tebelaukia iki šiol.

Laukti tenka ne vieną dieną

“Vienas langelis” strigo ir Susisiekimo ministerijoje. Apsaugos darbuotoją pavadavusi tarnautoja “lankytoją” nukreipė į kabinetą, kuriame aptarnaujami juridiniai, o ne fiziniai asmenys. Todėl “fiziniam asmeniui” teko pačiam ieškoti gyventojų priimamojo.

Lyg ir tvarkingai “vienas langelis” veikia Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje prie Teisingumo ministerijos. Pateikus tikrą skundą dėl mobiliojo ryšio paslaugų, jis buvo nagrinėjamas pareiškėją informuojant apie tyrimo eigą. Vartotojų gynėjai savo iniciatyva kreipėsi į Konkurencijos tarnybą atlikti ekspertizę dėl galimai klaidinamos reklamos. Tačiau informacijos, kuo baigėsi LŽ žurnalisto pateikto skundo nagrinėjimas, nesulaukta iki šiol - ilgiau kaip mėnesį.

Skambiai pavadintą “vieno langelio” principą ir valdininkų “apsisukimus” nusprendęs patikrinti žurnalistas taip pat nesulaukia atsakymų iš Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prie Aplinkos ministerijos. Ši institucija dar turi laiko siųsti atsakymą, nes pagal prieš porą metų Vyriausybės nustatytas taisykles “asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje”.

Internetu - greičiau

Atsakymo į prašymą, pateiktą internetu, 20 dienų laukti kartais neprireikia. Kai kuriose institucijose į jį atsakoma per dieną ar kelias, nors kai kurie valdininkai geba “apsisukti” ir per valandą.

Antai Švietimo ir mokslo ministerijos vyresnioji specialistė Genovaitė Bingelienė į institucijos svetainėje užpildytą prašymą dėl informacijos apie lietuviško aukštojo mokslo studijų baigimo diplomo pripažinimą kitose šalyse atsiuntė kitą dieną.

Atsakymas iš Krašto apsaugos ministerijos keliavo dvi darbo dienas, bet “vienas langelis” joje suveikė puikiai. Ministerijos tinklalapyje nurodytu bendro elektroninio pašto adresu išsiuntus prašymą dėl savanoriškos tarnybos, atsakymą atsiuntė Krašto apsaugos savanorių pajėgų kapitonas Audrius Maleravičius. Atskiru dokumentu prisegęs ir dviejų puslapių informacinę skrajutę, jis pateikė patarimų, kaip tapti savanoriu.

Jokių garantijų

Šią instituciją pranoko tik Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos. Į bendru elektroniniu paštu pateiktą prašymą dėl neva pamesto piliečio paso centro darbuotojai sureagavo itin operatyviai - per valandą. “Be to, siūlytume nedelsti, kol koks nedorėlis Jūsų vardu nepadarė nusikaltimo”, - patarė valstybės tarnautojas.

Tačiau į Užsienio reikalų ministeriją internetu siųstas prašymas su paprastu buitiniu klausimu - dėl automobilių stovėjimo prie šios įstaigos pastato Vilniuje, matyt, pasiklydo jos koridoriuose. LŽ įsitikino: nors ministerijos tinklalapyje nurodoma, kaip ir kur kreiptis interesantams, tačiau negarantuojama, kad jie tikrai sulauks bent trumpiausio šios įstaigos valdininkų atsakymo.

Informacija iš Lietuvos žinių >>

Šaltinis - savaitraštis Veidas >>

Valdžios veiksmai ir sprendimų priėmimo trukmė naikinant veikiančias žinybas

Politinis valdančiosios koalicijos apsisprendimas sumažinti biurokratiją - nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Saulėlydžio komisijos sprendimas siūlyti naikinti tam tikrą instituciją - 1-3 mėnesiai (situacijos išnagrinėjimas, teisinės bazės parengimas, sprendimo priėmimas).

Vyriausybės sprendimas teikti Seimui įstatymo projektą, kuris leistų naikinti instituciją - 1-3 mėnesiai (įstatymo projekto parengimas, jo suderinimas su įvairiomis žinybomis ir Vyriausybės kanceliarijoje, nutarimo priėmimas Vyriausybės posėdyje, jo pasirašymas, paskelbimas ir įsigaliojimas).

Įstatymo priėmimas Seime - ne mažiau kaip 2 mėnesiai (projekto pateikimas, jo svarstymas komitetuose ir frakcijose, plenariniuose posėdžiuose, priėmimas, prezidento parašas, oficialus paskelbimas ir įsigaliojimas).

Vyriausybės nutarimas naikinti instituciją - 2-5 savaitės (nutarimo projekto parengimas, derinimas su įvairiomis institucijomis ir Vyriausybės kanceliarijoje, priėmimas Vyriausybės posėdyje, nutarimo pasirašymas, paskelbimas ir įsigaliojimas).

Institucijos naikinimo procesas - 4 mėnesiai.

Iš viso - ne trumpiau kaip 9 mėnesiai.

Daugiau skaityti Vilniaus dienoje >>

TV Laida: “Nacionalinis Interesas” (Apie biurokratiją). Laidoje dalyvauja partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Prezidentas Rolandas Paksas ir partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Valentinas Mazuronis.
I dalis

II dalis